Šunys

Pagal panaudojimą medžioklinius šunis galima skirstyti į šias grupes: skalikai, vižlai, spanieliai, urviniai, kurtai, pėdsekiai, retriveriai, laikos.

Skalikai - viena iš seniausių medžioklinių šunų grupių. Iš skalikų kilę daug kitų medžioklinių šunų grupių ir veislių. Skalikų paskirtis yra rasti žvėries pėdsakus ar patį žvėrį, pakelti jį iš guolio ir skalijant sekti jo karštais pėdsakais. Svarbiausios šių šunų savybės yra skalijimas, balsas, sekant karštais pėdsakais. Sumažėjus galimybėms skalikus naudoti pagal paskirti, vis plačiau jie naudojami medžiojant kanopinius žvėris (medžioklėse su varovais, sužeistų žvėrių paieškoje).

Vokiečių vižlai dabar yra naudojami kaip įvairiapusiai (universalūs) medžiokliniai šunys. Ankstesnė jų paskirtis buvo paukščių medžiokė lauke. Tolima ir plati paieška, tvirta tilktis ir sumedžioto paukščio aportas. Sumažėjus medžiojamųjų paukščių, vižlai pradėti naudoti dar ir kitaip: vandens paukščių medžioklėse, sekant sužeistus žvėris, medžioklėse su varovais (varant).

Britų vižlai yra puikūs medžioklės lauke specialistai, tūrintys stilingą paiešką ir tvirtą tilktį. Jie naudojami tik prieš šūvį.Sumedžiotų paukščių aportavimui britai naudoja kitus savo šunis-retriverius. Tačiau vidurio Europoje britų vižlai medžioklėse naudojami įvairiapusiškai.

Spanieliai - tai nedideli, ilgaplaukiai, ilgaausiai šunys. Dauguma veislių išvesta Anglijoje. Skirtingai nei aukščiau minėtų vižlų, spanieliai nenutilksta, o kiek padelsę puola ir pakelia paukštį šūviui. Su jais medžiojami tiek laukų, tiek vandens paukščiai, tiek nedideli žvėreliai. Jie turi labai stiprų aportavimo instinktą, todėl puikiai atnešą sumedžiotus paukščius ir žvėrelius. Gali būti parengti sužeistų žvėrių ieškojimui.

Urvinių pradinė paskirtis buvo medžioklė urvuose. Žemas ūgis ir nedidelė krūtinės apimtis tai patvirtina.. Tačiau dabar jie dar naudojami ir kaip įvairiapusiai medžiokliniai šunys. Sekant sužeisto žvėries pėdsakais, vandens paukščių medžioklėse, medžioklėse su varovais (varant) jie gali daug padėti medžiotojui. Šiai šunų grupei priklauso dvi labai skirtingos veislių grupės: taksai ir terjerai.

Kurtai taip pat viena iš seniausių medžioklinių šunų grupių. Jų paskirtis yra pavyti ir pagauti žvėrį. Jų greitis siekia net iki 60 km/h.

Pėdsekiai yra skirti sužeistiems kanopiniams žvėrims sekti. Jie naudojami po šūvio. Savo fenomenalios uoslės dėka, jie sugeba sekti keliolikos ir net keliasdešimt valandų senumo pėdsaku ir tik to žvėries, kurio pėdsaku buvo paleistas. Jei sužeistas žvėris dar pajėgus bėgti, šuo turi ji sulaikyti, lodamas persekioti.

Retriveriai medžioklinių šunų grupė, kurių paskirtis-surasti ir atnešti sumedžiotus ir sužeistus paukščius bei žvėrelius (ypač tinka vandens paukščių medžioklei).

Maždaug 18 a. septintame dešimtmetyje susiformavo Lygiaplaukių (angl. Flat-Coated Retriever) ir Garbanotojų (angl. Curly-Coated Retriever) retriverių veislių protėviai. Dešimtmečiu vėliau medžioklėje buvo pradėti naudoti ir iš Niufaudlendo atvežti Labradoro ir Auksaspalvių retriverių protėviai. Plintant medžiojamų paukščių veisimui nelaisvėje ir tokių paukščių medžioklei, plito ir retriveriai, ypač Prancūzijoje, Belgijoje, Danijoje. Šiuo metu retriveriai daugiausiai naudojami medžiojant paukščius - aportavimui ir darbui vandenyje. Tam jie tinka dėl savo didelės aistros darbui ir vandeniui, ramaus elgesio stovint numeryje, "minkšto" sukandimo.

Palyginti su kitomis medžioklinių šunų grupėmis, retriveriai Lietuvoje atsirado tik prieš 10-15 m. ir jų skaičius nuolat didėja.

Retriveriai yra labai lengvai mokomi, valdomi ir jie turi itin didelį kontakto ir bendradarbiavimo su žmogumi poreikį.

Laikos (medžiokliniai špicai) - universalūs šunys stačiom ausimis ir riesta uodega. Laikos yra pagrindinis ir vienintelis medžiotojo verslininko pagalbininkas. Jos suranda ir aploja švelniakailius žvėrelius, paukščius bei kanopinius žvėris tol, kol prieis medžiotojas. Nuskrendantį paukštį ar nubėganti žvėrį persekioja tylomis ir stengiasi sustabdyti.