MEDŽIOKLĖS TROFĖJŲ PARODA „RAUDONĖ 2022“

2022-07-19

 

 

ATIDARYTA MEDŽIOKLĖS TROFĖJŲ PARODA „RAUDONĖ 2022“

Liepos 16 d. Jurbarko r. vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės trofėjų parodos „Raudonė 2022“ atidarymo šventė, kurios metu skambėjo Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų orkestro „Tauro ragai“ medžiokliniai kūriniai, vyko elnių kvieslių čempionatas, renginio dalyvius džiugino Jurbarko krašto bardų ir grupės „EL FUEGO“ koncertai. Raudonės pilyje eksponuojama 2 000 medžioklės trofėjų – daugiausia iš visų buvusių parodų Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Tokį trofėjų skaičių lėmė ir tai, kad dėl pandemijos paroda surengta po ketverių metų. Be to, anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriaus Laimono Daukšos, Lietuvoje nuolat didėja elninių gyvūnų populiacijos, tad ir sumedžiojama daugiau. Parodos atidaryme dalyvavę tarptautiniai medžioklės trofėjų teisėjai iš Estijos ir Latvijos pažymėjo, kad Europoje dar nebuvo tokio atvejo, jog viena šalis vienoje vietoje eksponuotų tiek trofėjų, kiek Lietuva. Vengrijos, Čekijos, Vokietijos parodos tikrai didelės ir surenka 2–3 tūkst. egzempliorių, bet jie būna ne vienos šalies.

Kas trejus metus rengiamos parodos turi tikslą ne pasipuikuoti trofėjais, bet parodyti visuomenei, kokie gyvūnai šalia mūsų gyvena. „Kartais moksleiviams ar studentams būna staigmena, kad elniniai žvėrys užaugina ragus ir kasmet juos numeta. L. Daukšos teigimu, medžiotojai nemedžioja visų gyvūnų, kurių panori ar kurie jiems patinka. „Vadovaujamasi elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, pavyzdžiui, jei jaunas gyvūnas silpnas ir neišsivystęs, gali būti, kad jis yra prastos genetikos tėvų palikuonis. Dažnai tokio gyvūno ragai kreivi, šleivi, šakoti. Tokį tikslinga sumedžioti, nes jo genetika silpna. Taip neturėsime stiprios populiacijos. Medžiotojo tikslas – atlikti atranką“, – aiškino L. Daukša kad medžiotojai taip pat medžioja nusenusius žvėris ir tuos, kurių ragai trumpi ir sunykę. Taip pat medžiojami brandūs žvėrys, pasiekę vadinamąjį piką, kai jų ragai tampa etaloniniai, dideli. Elniai, briedžiai piką pasiekia 10-ies ir daugiau metų. Būtent tai medžiotojas ir turi nustatyti, taip parodydamas savo profesionalumą. Anot Draugijos direktoriaus, negarbinga, kai sumedžiojamas 5–6 metų gyvūnas, nors galbūt pagal ragus jis tinkamo dydžio. Dabar brandžių gyvūnų Lietuvos miškuose yra užtektinai.

Renginio metu vyko Lietuvos elnių kvieslių čempionatas, kai balsu ir vadinamaisiais rezonatoriais (tiek plastikiniais, tiek mediniais) medžiotojas išgauna tauriojo elnio patino baubimo garsą, kurį skleidžia rujojantys elniai. „Taip medžiotojai parodo kitokį medžioklės kultūros lygį, kad geba ne tik sėdėti bokštelyje ir tykoti, sėlinti, bet ir pergudrauti žvėrį viliojant. Gal iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paprasta, bet iš tiesų tai gana sudėtinga – mažai medžiotojų gali tai padaryti“, – sako L. Daukša. Trys šio čempionato nugalėtojai dalyvaus Europos elnių kvieslių čempionate. Pirmą vietą pelnė Rytis Andriuškevičius, antrąją – Tautvydas Pankevičius, trečiąją – Janis Purinš (Latvija). Europos čempionate trečiasis Lietuvai atstovaus ketvirtosios vietos nugalėtojas Laurynas Samoška. Elnių kvieslių čempionato nugalėtojas Rytis Andriuškevičius.

Pasak draugijos direktoriaus medžiotojai – socialiai atsakinga bendruomenė, tačiau medžiotojai kartais kritikuojami, tad, jo nuomone, tokios parodos parodo visuomenei, kad medžiotojai vadovaujasi tausojančios medžioklės principais. „Kažkada medžiotojai medžiojo, kad išgyventų, turėtų maisto, iš kailio pasigamintų drabužių, patalų ar gyvenimui įsirengtų jurtas, iš ragų, ilčių ar kaulų pasigamintų papuošalų. Šiandien kai kas sako, kad medžioklė – pramoga, o mes, senoji 100- metį gyvuojanti medžiotojų organizacija, tvirtiname, jog tai medžiojamųjų gyvūnų populiacijos valdymas. Norint pusiausvyros gamtoje – reikia medžioti, juk nenorime, kad būtų daroma žala žemės ūkiui, miško želdiniams. Jeigu populiacijų niekas nevaldytų, padidėtų žala, padaugėtų eismo įvykių keliuose dėl migruojančių gyvūnų. Reikia rūpintis ir žmonių saugumu. O dar prisiminkite ligų protrūkius, kaip atsitiko su afrikiniu kiaulių maru. Medžiojami gyvūnai – valstybės nuosavybė, todėl ji medžiotojams deleguoja reguliacinę funkciją. Tad pirmiausia atliekame ją, o tai, kad praleidžiame laiką gamtoje, stebime gyvūnijos pasaulį mums yra dvasinis apdovanojimas“, – sakė L. Daukša.

Nuo 1963 m. Lietuvoje organizuojamos trofėjų parodos traukia ne tik medžiotojus, bet ir kitus besidominčiuosius gamta, gamtosauga, medžioklės tradicijomis. Šiųmetinė paroda, kurios atidarymas vyko liepos 16 d., veiks iki lapkričio mėn. Parodos atidarymo renginyje dalyvavo Valstybinių miškų urėdija, Saugomų teritorijų tarnyba, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorija, kuri parengė edukacinius stendus. Savo stendą taip pat turėjo Medžiotojų ir žvejų draugija. Sulaukta dėmesio iš Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Seimo, dalyvius sveikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius. Parodoje eksponuojami ne eiliniai trofėjai, bet pagal CIC – Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos, kuriai priklauso ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, metodiką įvertinti ragai. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 800 medžiotojų klubų/būrelių ir apie 30 tūkst. medžiotojų, beveik 5,6 mln. ha medžioklės plotų, už kuriuos medžiotojai kasmet sumoka 2,8 mln. eurų.

Kiekvienas parodoje eksponuojamas trofėjus turi savo sumedžiojimo istoriją. Šiose istorijose netrūksta emocijų, sėkmės ir džiaugsmo. Kartu su medžiotojais džiaugiamės jų sėkme ir dėkojame, kad medžiotojai būtent mums patikėjo eksponuoti savo trofėjus. Taip pat dėkojame Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajoninėms draugijoms/skyriams už rajonuose suorganizuotus trofėjų matavimus ir jų pristatymą į parodą. Trofėjų ekspertams dėkojame už sugaištą laiką ir kruopštų darbą matuojant trofėjus. Išskirtinai dėkojame Raseinių, Vilkaviškio, Šakių, Kėdainių ir Jurbarko medžiotojų ir žvejų draugijų/skyrių medžiotojams už medžiotojų subūrimą ir pagalbą rengiant šią parodą. Kaip niekad šioje parodoje svarbios ir vertinamos individualios žmonių iniciatyvos. Už nuoširdų bendradarbiavimą, geranoriškumą bei visapusišką pagalbą dėkojame Artūrui Kibišai, Rolandui Micevičiui, Gintautui Liepuoniui, Neringai Micevičienei ir Gintarui Stukui.

Mes stiprūs, kai veikiame kartu.

Medžioklei valio!

Renginio akimirkas galite pamatyti paspaudę ant nuorodos:
http://lmzd.lt/lt/fotogalerija/renginiai/medziokles-trofeju-paroda-raudone-2022-2/